Juodalksnio žievė paštu ir kiti deficitai

Šįryt mane pasiekė siuntinukas iš Raseinių (ačiū dar kartą Editai!!!), o jame - niekaip neatspėsit - geros keturios saujos... juodalksnio žievės! O reikia man jos kiaušiniams dažyt ir ne, ne per anksti pradėti ruoštis Velykoms. Na bet apie viską iš pradžių.

Jau kurį laiką buvo galima mane pamatyti su Fiskaro kirvuku rankose slankiojančią paupiais ir pakalnėm vienoje miškingoje Vilniaus dalyje. Ne, aš nieko nekirtau, man tiesiog reikėjo patikrinti, kuris medis tikrai yra būtent juodalksnis. Alksniai - tai tokie nelabai išvaizdūs lapuočiai medžiai, augantys drėgnose vietose ir auginantys mažus kankorėžiukus. Senelis sako, kad alksnis gerai tinka prakūroms ir aš juo tikiu :) Alksniai būna balti ir juodi, šiaip tai tas spalvos skirtumas turėtų matytis ir plika akimi, bet jei akis nepatyrusi - tokia kaip mano - tai reikia truputį drožtelti žievę (labai sunkiai kyla ranka tą gyvam medžiui daryti, bet na labai labai nedaug...) ir žiūrėti, ką daro tas atluptas boluojantis plotelis. Jei jis lieka baltas - tai ten baltalksnis, o jei raudonuoja - tai ten juodalksnis. Paprasta atrodo, bet rask tu, žmogau, Vilniuje juodalksnių! Vieni baltalksniai! Laimė, skundžiausi tuo taip garsiai, kad garsas pasiekė Raseinius, kur, pasirodo, juodalksniai joks ne deficitas.

Va taip va atrodo juodalksnio žievė dienos šviesoje, kai ji jau nulupta nuo malkoms išpjautų juodalksnių, supakuota ir atsiųsta iš Raseinių į Vilnių. Ir išpakuota :)

Taigi, šitą žievę likus bent kelioms savaitėms iki Velykų (o dar geriau - anksčiau, nes dažas su laiku tik stiprėja, o per mažai "prisirpęs" neduos norimo rezultato) reikia susmulkinti (geras tris-keturias saujas, sakyčiau), sudėti į trilitrinį stiklainį ar kitą didesnį indą, ten pat įmesti saujelę svogūnų lukštų (tų, kurie lieka nulupus svogūną) ir pridėti... surūdijusių gelžgalių. Taip, tai irgi, pasirodo, baisus deficitas. Visi tokie tvarkingi, nei surūdijusio vinuko nerasi. Laimė, dar pernai man pavyko gauti baisiai vertingą dalyką, pusmaišį surūdijusių vinių! Šiemet teliko juos susirasti ir naudoti pagal paskirtį. Į juodalksnių dažą surūdijusių geležių galima dėti gan daug, nes rūdys sustiprina tamsią spalvą, tačiau gaminant svogūnų lukštų dažus (viską reikia daryti taip pat kaip su juodalksniais, to gėrio stiklainis jau stovi nuo praėjusios savaitės) svarbu nepridėti per daug rūdžių - tada kiaušiniai nusidažys ne gražiai šilta kaštonine spalva, o tokia... pilkai popurvine.

Į juodalksnių trilitrį dėjau va tiek surūdijusių vinių:
Galiausiai pripyliau vandens ir pamiršau. Taip kokioms dviems savaitėms. Na nebent kartais pamaišau, tiesiog šiaip, kad žinočiau, kas ten darosi.

Apie kasdienius dalykus

Labai neintriguojanti antraštė, bent jau iš pirmo žvilgsnio. Bet gal ir neturi visos antraštės būti intriguojančios? Mane tai labai nervina, kai iššaukianti antraštė visiškai neatitinka teksto turinio - jautiesi toks... truputėlį išdurtas, ne? Šiaip tai čia nėra mano vienintelis blogas - rašiau apie savo balkonininkystės eksperimentus, bet kažkaip ir tų eksperimentų mažėja, ir kažkokio užsidegimo kartais pritrūksta... Ir dar kartais parašau apie savo pilkąją - bet tai irgi labai jau "nišinė" tema. Nors tiek balkonas, tiek pilkoji irgi yra kasdienių dalykų dalis, vis dėl to dar daugybė mažų žavių dalykėlių lieka neaprašyti, neužregistruoti ir šiaip užslaptinti.

Būtina taisyti situaciją.

Neįdomu - neskaityk :)